{"id":63946,"date":"2026-11-08T10:16:29","date_gmt":"2026-11-08T10:16:29","guid":{"rendered":"https:\/\/www.worldclock.com\/azija\/laikas-izraelis\/"},"modified":"2026-11-08T10:16:29","modified_gmt":"2026-11-08T10:16:29","slug":"laikas-izraelis","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/azija\/laikas-izraelis\/","title":{"rendered":"Izraelis"},"content":{"rendered":"<p>Izraelis \u2013 nedidel\u0117, bet nepaprastai \u012fvairi Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 \u0161alis su ilga pakrante rytin\u0117je Vidur\u017eemio j\u016bros dalyje ir nedideliu pri\u0117jimu prie Raudonosios j\u016bros Eilato \u012flankoje. Jo sostin\u0117 \u2013 <a href=\"https:\/\/www.worldclock.com\/asia\/israel\/time-in-jerusalem\/\">Jeruzal\u0117<\/a>. Pietvakariuose Izraelis ribojasi su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/africa\/egypt\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Egiptu<\/a> ir <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/palestine\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Palestina<\/a> (Gazos Ruo\u017eu), rytuose \u2013 su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/jordan\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Jordanija<\/a>, \u0161iaur\u0117je \u2013 su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/syria\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Sirija<\/a> ir <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/lebanon\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Libanu<\/a>. Jordano upe ir Negyv\u0105ja j\u016bra jis ribojasi su Vakar\u0173 Krantu ir <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/jordan\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Jordanija<\/a>. Vakar\u0173 Krantas did\u017ei\u0105j\u0105 XX a. dal\u012f buvo izraelie\u010di\u0173 ir arab\u0173 gin\u010d\u0173 objektas, nors oficialiai nuo 1967 m. yra Izraelio vald\u017eioje. Be \u0161iuose regionuose gyvenan\u010di\u0173 daugum\u0105 sudaran\u010di\u0173 Palestinos arab\u0173, Izraelio vyriausyb\u0117 pastat\u0117 daug izraelie\u010di\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 Vakar\u0173 Krante ir aneksuotose Golano auk\u0161tumose.<br \/>\nIzraelis po Antrojo pasaulinio karo buvo \u012fkurtas kaip \u017eyd\u0173 tautos valstyb\u0117. Izraelis laikomas \u0160ventosios \u017dem\u0117s dalimi (kartu su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/jordan\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Jordanijos<\/a>, <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/africa\/egypt\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Egipto<\/a> ir Palestinos teritorij\u0173 dalimis). Ta\u010diau \u0161i vietov\u0117 istori\u0161kai svarbi daugumai \u0161iuolaikini\u0173 monoteistini\u0173 religij\u0173, nes visos jos istori\u0161kai susijusios su \u0161iuo regionu. Izraelio kult\u016br\u0105 sudaro gyvybinga moderni istorija ir kult\u016bra, daugiausia paremta \u012fvairia gyventoj\u0173 kilme \u2013 jie gr\u012f\u017eo i\u0161 \u017eyd\u0173 diasporos, atsive\u017edami \u0161ali\u0173, kuriose gyveno, tradicijas ir tarmes.<br \/>\nD\u0117l \u0161i\u0173 ypatum\u0173 Izraelis yra \u017eavi kryptis tiek keliautojams, tiek piligrimams. Oficialios Izraelio kalbos \u2013 hebraj\u0173 ir arab\u0173, ta\u010diau lankytojai da\u017enai gali i\u0161girsti nema\u017eos dalies izraelie\u010di\u0173 kalbamas rus\u0173, pranc\u016bz\u0173, ispan\u0173, amhar\u0173 ir jidi\u0161 kalbas \u2013 gyv\u0105 t\u016bkstantme\u010dius trukusios \u017eyd\u0173 diasporos liudijim\u0105.<br \/>\nIzraelio valiuta \u2013 naujasis Izraelio \u0161ekelis (NIS). \u0160nekamojoje kalboje jis vadinamas \u0161ekeliu (daugiskaita \u2013 shkalim) arba \u201esha-kh\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Izraelis \u2013 nedidel\u0117, bet nepaprastai \u012fvairi Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 \u0161alis su ilga pakrante rytin\u0117je Vidur\u017eemio j\u016bros dalyje ir nedideliu pri\u0117jimu prie Raudonosios j\u016bros Eilato \u012flankoje. Jo sostin\u0117 \u2013 Jeruzal\u0117. Pietvakariuose Izraelis ribojasi su Egiptu ir Palestina (Gazos Ruo\u017eu), rytuose \u2013 su Jordanija, \u0161iaur\u0117je \u2013 su Sirija ir Libanu. Jordano upe ir Negyv\u0105ja j\u016bra jis ribojasi su&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3933,"parent":63506,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"custom-page-templates-countrypage.php","meta":{"_acf_changed":false,"_kad_blocks_custom_css":"","_kad_blocks_head_custom_js":"","_kad_blocks_body_custom_js":"","_kad_blocks_footer_custom_js":"","_kad_post_transparent":"","_kad_post_title":"","_kad_post_layout":"","_kad_post_sidebar_id":"","_kad_post_content_style":"","_kad_post_vertical_padding":"","_kad_post_feature":"","_kad_post_feature_position":"","_kad_post_header":false,"_kad_post_footer":false,"_kad_post_classname":"","footnotes":"","bs_cache_bypass_cache":0,"bs_cache_related_page":0},"class_list":["post-63946","page","type-page","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"acf":[],"taxonomy_info":[],"featured_image_src_large":["https:\/\/www.worldclock.com\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/Jerusalem_Isreal.jpg",500,330,false],"author_info":{"display_name":"clocker","author_link":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/author\/clocker\/"},"comment_info":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/63946","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=63946"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/63946\/revisions"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/63506"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3933"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=63946"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}