{"id":64218,"date":"2026-11-08T10:17:18","date_gmt":"2026-11-08T10:17:18","guid":{"rendered":"https:\/\/www.worldclock.com\/azija\/laikas-pakistanas-2\/"},"modified":"2026-11-08T10:17:18","modified_gmt":"2026-11-08T10:17:18","slug":"laikas-pakistanas-2","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/azija\/laikas-pakistanas-2\/","title":{"rendered":"Pakistanas"},"content":{"rendered":"<p>Pakistanas \u2013 didel\u0117 \u0161alis Piet\u0173 <a href=\"https:\/\/www.worldclock.com\/world-countries\/asia\/\">Azijoje<\/a>. Esantis prie Arabijos j\u016bros, vakaruose ir \u0161iaur\u0117s vakaruose jis ribojasi su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/afghanistan\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Afganistanu<\/a>, pietvakariuose \u2013 su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/iran\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Iranu<\/a>, rytuose \u2013 su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/india\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Indija<\/a>, o \u0161iaur\u0117s rytuose \u2013 su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/china\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Kinija<\/a>. Jis yra prie kai kuri\u0173 garsiausi\u0173 senov\u0117s prekybos keli\u0173 per Chaibero ir Bolano per\u0117jas, jungusi\u0173 Vidurin\u0119 <a href=\"https:\/\/www.worldclock.com\/world-countries\/asia\/\">Azij\u0105<\/a> ir Piet\u0173 <a href=\"https:\/\/www.worldclock.com\/world-countries\/asia\/\">Azij\u0105.<\/a> Sostin\u0117 \u2013 <a href=\"https:\/\/www.worldclock.com\/asia\/pakistan\/time-in-islamabad\/\">Islamabadas<\/a>. Pakistano istorija siekia pa\u010di\u0105 \u017emonijos civilizacijos prad\u017ei\u0105 Piet\u0173 <a href=\"https:\/\/www.worldclock.com\/world-countries\/asia\/\">Azijoje<\/a>. Pakistane gyvavo Indo sl\u0117nio civilizacija \u2013 viena seniausi\u0173 pasaulyje.<br \/>\nPakistanas yra unikalus tarp musulmoni\u0161k\u0173 \u0161ali\u0173, nes tai vienintel\u0117 \u0161alis, sukurta islamo vardu. Muhammado Ali Jinnah vadovaujamo Pakistano jud\u0117jimo ir subkontinento kovos u\u017e nepriklausomyb\u0119 rezultatas \u2013 1947 m. Pakistanas buvo sukurtas kaip nepriklausoma musulmon\u0173 valstyb\u0117 i\u0161 rytini\u0173 ir vakarini\u0173 subkontinento region\u0173, kuriuose musulmonai sudar\u0117 daugum\u0105. Nenuostabu, kad Pakistanas yra viena did\u017eiausi\u0173 musulmoni\u0161k\u0173 \u0161ali\u0173 pasaulyje.<br \/>\nD\u0117l savo dyd\u017eio ir pad\u0117ties Pakistanas yra viena i\u0161 nedaugelio pasaulio \u0161ali\u0173, turin\u010di\u0173 vis\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 geologini\u0173 darini\u0173. \u010cia yra j\u016bra, dykuma (Sindas ir Pand\u017eabas), \u017ealiuojantys kalnai (\u0160iaur\u0117s vakar\u0173 provincija), sausi kalnai (Belud\u017eistanas), ledu padengti kalnai, up\u0117s, derlingos dirbamos \u017eem\u0117s (Pand\u017eabas ir Sindas), vandens i\u0161tekliai, kriokliai, mi\u0161kai ir kt. Chaiber Pachtunchvoje ir Gilgite-Baltistane yra Himalaj\u0173, Karakorumo ir Hinduku\u0161o kaln\u0173 grandin\u0117s. Auk\u0161\u010diausias Pakistano ta\u0161kas \u2013 K2 (8 611 m), antra pagal auk\u0161t\u012f vir\u0161ukaln\u0117 pasaulyje.<br \/>\nOficiali valiuta \u2013 Pakistano rupija. <a href=\"https:\/\/www.worldclock.com\/pakistan-flag\/\">Pakistano v\u0117liava<\/a> \u2013 vertikali balta juosta kair\u0117je ir \u017ealias laukas su baltu pusm\u0117nuliu ir penkiakampe \u017evaig\u017ede centre.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pakistanas \u2013 didel\u0117 \u0161alis Piet\u0173 Azijoje. Esantis prie Arabijos j\u016bros, vakaruose ir \u0161iaur\u0117s vakaruose jis ribojasi su Afganistanu, pietvakariuose \u2013 su Iranu, rytuose \u2013 su Indija, o \u0161iaur\u0117s rytuose \u2013 su Kinija. Jis yra prie kai kuri\u0173 garsiausi\u0173 senov\u0117s prekybos keli\u0173 per Chaibero ir Bolano per\u0117jas, jungusi\u0173 Vidurin\u0119 Azij\u0105 ir Piet\u0173 Azij\u0105. Sostin\u0117 \u2013 Islamabadas&#8230;.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3984,"parent":63506,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"custom-page-templates-countrypage.php","meta":{"_acf_changed":false,"_kad_blocks_custom_css":"","_kad_blocks_head_custom_js":"","_kad_blocks_body_custom_js":"","_kad_blocks_footer_custom_js":"","_kad_post_transparent":"","_kad_post_title":"","_kad_post_layout":"","_kad_post_sidebar_id":"","_kad_post_content_style":"","_kad_post_vertical_padding":"","_kad_post_feature":"","_kad_post_feature_position":"","_kad_post_header":false,"_kad_post_footer":false,"_kad_post_classname":"","footnotes":"","bs_cache_bypass_cache":0,"bs_cache_related_page":0},"class_list":["post-64218","page","type-page","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"acf":[],"taxonomy_info":[],"featured_image_src_large":["https:\/\/www.worldclock.com\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/lahorefort_pakistan.jpg",500,330,false],"author_info":{"display_name":"clocker","author_link":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/author\/clocker\/"},"comment_info":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/64218","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64218"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/64218\/revisions"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/63506"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3984"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64218"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}