{"id":64636,"date":"2026-11-08T10:18:06","date_gmt":"2026-11-08T10:18:06","guid":{"rendered":"https:\/\/www.worldclock.com\/azija\/laikas-tadzikija\/"},"modified":"2026-11-08T10:18:06","modified_gmt":"2026-11-08T10:18:06","slug":"laikas-tadzikija","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/azija\/laikas-tadzikija\/","title":{"rendered":"Tad\u017eikija"},"content":{"rendered":"<p>Tad\u017eikistano Respublika \u2013 pri\u0117jimo prie j\u016bros neturinti \u0161alis Vidurin\u0117je <a href=\"https:\/\/www.worldclock.com\/world-countries\/asia\/\">Azijoje<\/a>. Ji ribojasi su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/afghanistan\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Afganistanu<\/a>, <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/china\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Kinija<\/a>, <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/kyrgyzstan\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Kirgizija<\/a> ir <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/uzbekistan\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Uzbekistanu<\/a>. 1917\u20131991 m. Tad\u017eikistanas priklaus\u0117 Soviet\u0173 S\u0105jungai. Tad\u017eikistanas daugiausia kalnuotas (93 proc. teritorijos sudaro kalnai), o jo vir\u0161ukaln\u0117s \u2013 vienos auk\u0161\u010diausi\u0173 visame regione (Komunizmo vir\u0161ukaln\u0117, 7 495 m). Tad\u017eikai \u2013 iranie\u010di\u0173 kilm\u0117s tauta, i\u0161pa\u017e\u012fstanti islam\u0105 (sunitai), sudaro 60 proc. gyventoj\u0173, rusai \u2013 8 proc., o kitos ma\u017eumos \u2013 ukrainie\u010diai, vokie\u010diai, kirgizai, turkm\u0117nai ir kt. Oficialiais 2016 m. vertinimais, \u0161alyje gyvena 8 547 000 \u017emoni\u0173.<br \/>\nKlimatas \u017eemyninis, su lietumis, o temperat\u016bra svyruoja nuo +45 \u00b0C iki \u221263 \u00b0C. Dvi did\u017eiausios Tad\u017eikistan\u0105 kertan\u010dios up\u0117s \u2013 Sirdarja ir Amudarja.<br \/>\nTad\u017eikistane \u017emon\u0117s pirm\u0105 kart\u0105 apsigyveno 4000 m. pr. Kr. Jis tapo Persijos imperijos dalimi, o IV\u2013II a. pr. Kr. priklaus\u0117 Baktrijai, v\u0117liau pateko \u012f mongol\u0173, o dar v\u0117liau \u2013 \u012f Bucharos emyrato rankas.<br \/>\n2015 m. vertinimais, vidutin\u0117 vis\u0173 gyventoj\u0173 gyvenimo trukm\u0117 \u2013 67,39 met\u0173 (vyr\u0173 \u2013 64,28, moter\u0173 \u2013 70,66).<br \/>\nTad\u017eikistano valiuta \u2013 somonis (TJS).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tad\u017eikistano Respublika \u2013 pri\u0117jimo prie j\u016bros neturinti \u0161alis Vidurin\u0117je Azijoje. Ji ribojasi su Afganistanu, Kinija, Kirgizija ir Uzbekistanu. 1917\u20131991 m. Tad\u017eikistanas priklaus\u0117 Soviet\u0173 S\u0105jungai. Tad\u017eikistanas daugiausia kalnuotas (93 proc. teritorijos sudaro kalnai), o jo vir\u0161ukaln\u0117s \u2013 vienos auk\u0161\u010diausi\u0173 visame regione (Komunizmo vir\u0161ukaln\u0117, 7 495 m). Tad\u017eikai \u2013 iranie\u010di\u0173 kilm\u0117s tauta, i\u0161pa\u017e\u012fstanti islam\u0105 (sunitai), sudaro 60&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4010,"parent":63506,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"custom-page-templates-countrypage.php","meta":{"_acf_changed":false,"_kad_blocks_custom_css":"","_kad_blocks_head_custom_js":"","_kad_blocks_body_custom_js":"","_kad_blocks_footer_custom_js":"","_kad_post_transparent":"","_kad_post_title":"","_kad_post_layout":"","_kad_post_sidebar_id":"","_kad_post_content_style":"","_kad_post_vertical_padding":"","_kad_post_feature":"","_kad_post_feature_position":"","_kad_post_header":false,"_kad_post_footer":false,"_kad_post_classname":"","footnotes":"","bs_cache_bypass_cache":0,"bs_cache_related_page":0},"class_list":["post-64636","page","type-page","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"acf":[],"taxonomy_info":[],"featured_image_src_large":["https:\/\/www.worldclock.com\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/Tajikistan.jpg",500,330,false],"author_info":{"display_name":"clocker","author_link":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/author\/clocker\/"},"comment_info":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/64636","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64636"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/64636\/revisions"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/63506"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4010"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64636"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}