{"id":64663,"date":"2026-11-08T10:18:12","date_gmt":"2026-11-08T10:18:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.worldclock.com\/europa\/laikas-turkija\/"},"modified":"2026-11-08T10:18:12","modified_gmt":"2026-11-08T10:18:12","slug":"laikas-turkija","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/europa\/laikas-turkija\/","title":{"rendered":"Turkija"},"content":{"rendered":"

Turkija, oficialiai Turkijos Respublika, \u2013 besivystanti \u0161alis pietvakari\u0173 Azijoje<\/a>, kurios nedidel\u0117 (3 proc.) teritorijos dalis (Ryt\u0173 Trakija) yra pietry\u010di\u0173 Europoje<\/a>. Iki 1922 m. \u0161alis buvo Osman\u0173 imperijos centras. Pagrindin\u0119 \u0161alies dal\u012f sudaro Ma\u017eosios Azijos pusiasalis tarp Juodosios ir Vidur\u017eemio j\u016br\u0173. Turkija ribojasi su a\u0161tuoniomis \u0161alimis: vakaruose su Graikija<\/a>, \u0161iaur\u0117s vakaruose su Bulgarija<\/a>, rytuose su Gruzija<\/a>, Arm\u0117nija<\/a>, Iranu<\/a> ir Azerbaid\u017eano eksklavu Nachi\u010devanu, o pietry\u010diuose su Iraku<\/a> ir Sirija<\/a>. Pietuose yra Vidur\u017eemio j\u016bra, vakaruose \u2013 Eg\u0117jo j\u016bra, \u0161iaur\u0117je \u2013 Juodoji j\u016bra. Marmuro j\u016bra, Bosforas ir Helespontas (kartu sudarantys Turkijos s\u0105siaurius) \u017eymi rib\u0105 tarp Trakijos ir Ma\u017eosios Azijos, taip pat skiria Europ\u0105<\/a> nuo Azijos<\/a>. D\u0117l pad\u0117ties Europos<\/a> ir Azijos<\/a> kry\u017ekel\u0117je \u0161alis turi didel\u0119 geostrategin\u0119 reik\u0161m\u0119. Paskutinis oficialus sura\u0161ymas atliktas 2000 m. \u2013 jis u\u017efiksavo 67 803 927 \u0161alies gyventojus, o vyriausyb\u0117s skai\u010diavimais 2015 m. \u0161alyje gyveno 78 741 053 \u017emon\u0117s, beveik trys ketvirtadaliai j\u0173 \u2013 miestuose.
\nOficiali \u0161alies kalba \u2013 turk\u0173, kuri yra gimtoji ma\u017edaug 85 proc. gyventoj\u0173. Apie 12 proc. gyventoj\u0173 gimtoji kalba \u2013 kurd\u0173. Arab\u0173 ir zazaki kalbos kiekviena yra gimtoji daugiau nei 1 proc. gyventoj\u0173, taip pat yra keletas kit\u0173 ma\u017eesni\u0173 gyventoj\u0173 grupi\u0173.
\nTurkijos kult\u016bra \u012fvairi \u2013 tai rom\u0117n\u0173, Azijos, osman\u0173 (t\u0119susios tiek graik\u0173 ir rom\u0117n\u0173, tiek islamo kult\u016br\u0105) ir Vakar\u0173 kult\u016br\u0173 bei tradicij\u0173 mi\u0161inys; pastar\u0173j\u0173 \u012ftaka prasid\u0117jo Osman\u0173 imperijos vakarieti\u0161k\u0117jimu ir t\u0119siasi iki \u0161iol. \u0160is mi\u0161inys susiformavo turkams ir j\u0173 kult\u016brai susiduriant su tautomis, gyvenusiomis j\u0173 kelyje migruojant i\u0161 Vidurin\u0117s Azijos<\/a> \u012f Vakarus.
\nOficiali valiuta: Turkijos lira (TRY)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Turkija, oficialiai Turkijos Respublika, \u2013 besivystanti \u0161alis pietvakari\u0173 Azijoje, kurios nedidel\u0117 (3 proc.) teritorijos dalis (Ryt\u0173 Trakija) yra pietry\u010di\u0173 Europoje. Iki 1922 m. \u0161alis buvo Osman\u0173 imperijos centras. Pagrindin\u0119 \u0161alies dal\u012f sudaro Ma\u017eosios Azijos pusiasalis tarp Juodosios ir Vidur\u017eemio j\u016br\u0173. Turkija ribojasi su a\u0161tuoniomis \u0161alimis: vakaruose su Graikija, \u0161iaur\u0117s vakaruose su Bulgarija, rytuose su Gruzija,…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4610,"parent":63498,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"custom-page-templates-countrypage.php","meta":{"_acf_changed":false,"_kad_blocks_custom_css":"","_kad_blocks_head_custom_js":"","_kad_blocks_body_custom_js":"","_kad_blocks_footer_custom_js":"","_kad_post_transparent":"","_kad_post_title":"","_kad_post_layout":"","_kad_post_sidebar_id":"","_kad_post_content_style":"","_kad_post_vertical_padding":"","_kad_post_feature":"","_kad_post_feature_position":"","_kad_post_header":false,"_kad_post_footer":false,"_kad_post_classname":"","footnotes":"","bs_cache_bypass_cache":0,"bs_cache_related_page":0},"class_list":["post-64663","page","type-page","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"acf":[],"taxonomy_info":[],"featured_image_src_large":["https:\/\/www.worldclock.com\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/istanbul_TURKEY.jpg",500,330,false],"author_info":{"display_name":"clocker","author_link":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/author\/clocker\/"},"comment_info":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/64663","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64663"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/64663\/revisions"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/63498"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4610"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64663"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}