{"id":64686,"date":"2026-11-08T10:18:19","date_gmt":"2026-11-08T10:18:19","guid":{"rendered":"https:\/\/www.worldclock.com\/siaures-amerika\/laikas-jungtines-amerikos-valstijos\/"},"modified":"2026-11-08T10:18:19","modified_gmt":"2026-11-08T10:18:19","slug":"laikas-jungtines-amerikos-valstijos","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/siaures-amerika\/laikas-jungtines-amerikos-valstijos\/","title":{"rendered":"Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos"},"content":{"rendered":"<p>Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos, dar vadinamos Jungtin\u0117mis Valstijomis, JAV arba Amerika, \u2013 tre\u010dia pagal dyd\u012f \u0161alis. Tai federacin\u0117 konstitucin\u0117 respublika, kuri\u0105 sudaro penkiasde\u0161imt valstij\u0173 ir federalin\u0117 apygarda. \u0160alis daugiausia yra centrin\u0117je <a href=\"https:\/\/www.worldclock.com\/world-countries\/north-america\/\">\u0160iaur\u0117s Amerikos<\/a> dalyje, kur tarp Ramiojo ir Atlanto vandenyn\u0173 i\u0161sid\u0117s\u010diusios keturiasde\u0161imt a\u0161tuonios gretimos valstijos ir sostin\u0117s regionas <a href=\"https:\/\/www.worldclock.com\/north-america\/united-states-of-america\/time-in-washington-dc\/\">Va\u0161ingtonas<\/a>; \u0161iaur\u0117je \u0161alis ribojasi su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/north-america\/canada\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Kanada<\/a>, o pietuose \u2013 su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/north-america\/mexico\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Meksika<\/a>. <a href=\"https:\/\/www.worldclock.com\/?p=5219\">Aliaskos<\/a> valstija yra \u017eemyno \u0161iaur\u0117s vakaruose, rytuose ji ribojasi su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/north-america\/canada\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Kanada<\/a>, o vakaruose u\u017e Beringo s\u0105siaurio \u2013 su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/europe\/russia\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Rusija<\/a>. <a href=\"https:\/\/www.worldclock.com\/?p=5220\">Havaj\u0173 <\/a>valstija \u2013 salynas Ramiajame vandenyne. \u0160aliai taip pat priklauso kelios teritorijos Ramiajame vandenyne ir Karibuose.<\/p>\n<p>1507 m. vokie\u010di\u0173 kartografas Martinas Waldseem\u00fclleris sudar\u0117 pasaulio \u017eem\u0117lap\u012f, kuriame Vakar\u0173 pusrutulio sausum\u0105 pavadino \u201eAmerika\u201c ital\u0173 tyrin\u0117tojo ir kartografo Amerigo Vespucci garbei. Buvusios brit\u0173 kolonijos dabartin\u012f \u0161alies pavadinim\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 pavartojo 1776 m. Nepriklausomyb\u0117s deklaracijoje. Tur\u0117damos 9,83 mln. kvadratini\u0173 kilometr\u0173 plot\u0105 ir daugiau nei 320 mln. gyventoj\u0173, Jungtin\u0117s Valstijos yra tre\u010dia ar ketvirta pagal bendr\u0105 plot\u0105 ir tre\u010dia pagal sausumos plot\u0105 bei gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173 \u0161alis. Tai viena daugiakult\u016bri\u0161kiausi\u0173 pasaulio valstybi\u0173 \u2013 didelio masto migracijos i\u0161 daugelio \u0161ali\u0173 rezultatas. JAV ekonomika \u2013 did\u017eiausia nacionalin\u0117 ekonomika pasaulyje: 2011 m. BVP vertinamas 15,1 trln. JAV doleri\u0173.<\/p>\n<p>Oficiali valiuta \u2013 JAV doleris ($, USD)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos, dar vadinamos Jungtin\u0117mis Valstijomis, JAV arba Amerika, \u2013 tre\u010dia pagal dyd\u012f \u0161alis. Tai federacin\u0117 konstitucin\u0117 respublika, kuri\u0105 sudaro penkiasde\u0161imt valstij\u0173 ir federalin\u0117 apygarda. \u0160alis daugiausia yra centrin\u0117je \u0160iaur\u0117s Amerikos dalyje, kur tarp Ramiojo ir Atlanto vandenyn\u0173 i\u0161sid\u0117s\u010diusios keturiasde\u0161imt a\u0161tuonios gretimos valstijos ir sostin\u0117s regionas Va\u0161ingtonas; \u0161iaur\u0117je \u0161alis ribojasi su Kanada, o pietuose&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4383,"parent":63515,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"custom-page-templates-countrypage.php","meta":{"_acf_changed":false,"_kad_blocks_custom_css":"","_kad_blocks_head_custom_js":"","_kad_blocks_body_custom_js":"","_kad_blocks_footer_custom_js":"","_kad_post_transparent":"","_kad_post_title":"","_kad_post_layout":"","_kad_post_sidebar_id":"","_kad_post_content_style":"","_kad_post_vertical_padding":"","_kad_post_feature":"","_kad_post_feature_position":"","_kad_post_header":false,"_kad_post_footer":false,"_kad_post_classname":"","footnotes":"","bs_cache_bypass_cache":0,"bs_cache_related_page":0},"class_list":["post-64686","page","type-page","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"acf":[],"taxonomy_info":[],"featured_image_src_large":["https:\/\/www.worldclock.com\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/statueof-liberty_United-States.jpg",500,330,false],"author_info":{"display_name":"clocker","author_link":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/author\/clocker\/"},"comment_info":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/64686","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64686"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/64686\/revisions"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/63515"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4383"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64686"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}