{"id":64691,"date":"2026-11-08T10:18:21","date_gmt":"2026-11-08T10:18:21","guid":{"rendered":"https:\/\/www.worldclock.com\/azija\/laikas-uzbekistanas\/"},"modified":"2026-11-08T10:18:21","modified_gmt":"2026-11-08T10:18:21","slug":"laikas-uzbekistanas","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/azija\/laikas-uzbekistanas\/","title":{"rendered":"Uzbekistanas"},"content":{"rendered":"<p>Uzbekistanas, oficialiai Uzbekistano Respublika, \u2013 vienintel\u0117 dvigubai pri\u0117jimo prie j\u016bros neturinti \u0161alis Vidurin\u0117je <a href=\"https:\/\/www.worldclock.com\/world-countries\/asia\/\">Azijoje<\/a>. Vakaruose ir \u0161iaur\u0117je ji ribojasi su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/kazakhstan\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Kazachstanu<\/a>, rytuose \u2013 su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/kyrgyzstan\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Kirgizija <\/a> ir <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/tajikistan\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Tad\u017eikistanu<\/a>, o pietuose \u2013 su <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/afghanistan\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Afganistanu<\/a> ir <a href=\"http:\/\/worldclock.com\/asia\/turkmenistan\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Turkm\u0117nistanu<\/a>. Uzbekistano sostin\u0117 \u2013 <a href=\"https:\/\/www.worldclock.com\/asia\/uzbekistan\/time-in-tashkent\/\">Ta\u0161kentas<\/a>. Iki 1991 m. jis priklaus\u0117 Soviet\u0173 S\u0105jungai. XVI a. prad\u017eioje region\u0105 u\u017ekariavo ryt\u0173 turk\u0173 kalba kalb\u0117j\u0119 uzbek\u0173 klajokliai. Dauguma dabartini\u0173 Uzbekistano gyventoj\u0173 priklauso uzbek\u0173 etninei grupei ir kalba uzbek\u0173 kalba, priklausan\u010dia tiurk\u0173 kalb\u0173 \u0161eimai. XIX a. Uzbekistanas buvo prijungtas prie Rusijos imperijos, o 1924 m. tapo Soviet\u0173 S\u0105jungos respublika \u2013 Uzbekijos Taryb\u0173 Socialistine Respublika. Nepriklausoma respublika jis yra nuo 1991 m. rugpj\u016b\u010dio 31 d. (oficialiai \u2013 nuo 1991 m. rugs\u0117jo 1 d.). Uzbekistano ekonomika daugiausia remiasi medviln\u0117s, aukso, urano, kalio ir gamtini\u0173 duj\u0173 gamyba. Nepaisant deklaruoto tikslo pereiti prie rinkos ekonomikos, Uzbekistanas ir toliau grie\u017etai kontroliuoja ekonomik\u0105, o tai da\u017enai atbaido u\u017esienio investuotojus. Vis d\u0117lto laipsni\u0161ko, grie\u017etai kontroliuojamo per\u0117jimo prie rinkos ekonomikos politika dav\u0117 teigiam\u0173 rezultat\u0173 \u2013 po 1995 m. ekonomika atsigavo. Uzbekistano vidaus politik\u0105 \u017emogaus teisi\u0173 ir asmens laisvi\u0173 srityje kai kurios tarptautin\u0117s organizacijos da\u017enai grie\u017etai kritikuoja.<\/p>\n<p>2015 m. vertinimais, vidutin\u0117 vis\u0173 gyventoj\u0173 gyvenimo trukm\u0117 \u2013 73,55 met\u0173 (vyr\u0173 \u2013 70,5, moter\u0173 \u2013 76,78).<\/p>\n<p>Oficiali valiuta \u2013 Uzbekistano sumas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Uzbekistanas, oficialiai Uzbekistano Respublika, \u2013 vienintel\u0117 dvigubai pri\u0117jimo prie j\u016bros neturinti \u0161alis Vidurin\u0117je Azijoje. Vakaruose ir \u0161iaur\u0117je ji ribojasi su Kazachstanu, rytuose \u2013 su Kirgizija ir Tad\u017eikistanu, o pietuose \u2013 su Afganistanu ir Turkm\u0117nistanu. Uzbekistano sostin\u0117 \u2013 Ta\u0161kentas. Iki 1991 m. jis priklaus\u0117 Soviet\u0173 S\u0105jungai. XVI a. prad\u017eioje region\u0105 u\u017ekariavo ryt\u0173 turk\u0173 kalba kalb\u0117j\u0119 uzbek\u0173&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4045,"parent":63506,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"custom-page-templates-countrypage.php","meta":{"_acf_changed":false,"_kad_blocks_custom_css":"","_kad_blocks_head_custom_js":"","_kad_blocks_body_custom_js":"","_kad_blocks_footer_custom_js":"","_kad_post_transparent":"","_kad_post_title":"","_kad_post_layout":"","_kad_post_sidebar_id":"","_kad_post_content_style":"","_kad_post_vertical_padding":"","_kad_post_feature":"","_kad_post_feature_position":"","_kad_post_header":false,"_kad_post_footer":false,"_kad_post_classname":"","footnotes":"","bs_cache_bypass_cache":0,"bs_cache_related_page":0},"class_list":["post-64691","page","type-page","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"acf":[],"taxonomy_info":[],"featured_image_src_large":["https:\/\/www.worldclock.com\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/amirtimur_Uzbekistan.jpg",500,330,false],"author_info":{"display_name":"clocker","author_link":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/author\/clocker\/"},"comment_info":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/64691","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64691"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/64691\/revisions"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/63506"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4045"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.worldclock.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64691"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}