Tikslus laikas: Tuvalu

Apie: Tuvalu

Tuvalu – Centrinės Ramiojo vandenyno dalies valstybė, esanti 1 050 km į šiaurę nuo Fidžio. Tai viena mažiausių ir labiausiai izoliuotų šalių pasaulyje, kurią sudaro devynios koralinės salelės, išsidėsčiusios 579 km ruože, o jų bendras plotas – šiek tiek daugiau nei 26 kvadratiniai kilometrai. Sostinė – Fongafalė, o gyventojų, oficialiais 2013 m. vertinimais, – 11 323. Iki 1978 m. Tuvalu buvo britų kolonija, kai tapo nepriklausoma. 2000 m. ji tapo JT nare. Šalies politinė santvarka – konstitucinė monarchija Sandraugoje. 2007 m. salų vyriausybė sukėlė pavojaus signalą dėl klimato kaitos ir atkreipė dėmesį į pavojų, kad dėl šių pokyčių salos gali nugrimzti į jūrą.
Pagal gyventojų skaičių tai trečia mažiausia valstybė pasaulyje po Vatikano ir Nauru. Oficialiais 2013 m. vertinimais, joje gyvena 11 323 žmonės (231 vieta).
Šalis neturi gamtos išteklių, o jos ekonomika labai priklauso nuo užsienio paramos. Jai taip pat trūksta infrastruktūros ir kvalifikuotos darbo jėgos. Valstybės tarnautojai yra geriausiai apmokami saloje ir gauna pastovų atlyginimą. Gyventojai taip pat verčiasi žvejyba ir žemės ūkiu (kopros, t. y. džiovintos kokoso šerdies, gamyba). Nemažai pajamų gaunama ir iš pašto ženklų bei monetų pardavimo, trečiosioms šalims suteikiamų žvejybos licencijų ir užsienyje dirbančių šalies piliečių perlaidų. Pramonė apsiriboja nedidelėmis suvenyrų ir maisto įmonėmis.
Tuvalu valiuta – doleris. 1966–1976 m. Tuvalu oficialiai naudojo Australijos dolerį. 1976 m. Tuvalu pradėjo leisti savo apyvartines monetas, nors jos cirkuliuoja kartu su Australijos monetomis, o Tuvalu ir toliau naudoja Australijos banknotus.